stanauninkas

×stanauniñkas (-nỹkas Vlk, Azr; LBŽ) (plg. l. stanownik) sm. (2) NdŽ, Vl, Gl, Alk; KŽ bot. skėtinė marenikė (Chimaphila umbellata): Stanauniñkas vartojamas, kad gumbą stanavija. Ano lapai kaip bruknolapiai, šile auga J. Stanaunykus renka, kada dar gegužė nekukavus, tai pamačnesni LTR(Lš).